Kažkada

Kažkada,
kai dar savo laukimą laikiau
svarbesniu už gyvenimą,
tyliai saulė įkrito į mano prapuolusį nerimą.

Kažkada, kai dar tu ten stovėjai
laikydamas saujoj mėnulį,
Aš nusimezgiau pievą - lyg margą gyvenimą.

Užsiklojusi kvepiančiu rudeniu,
tarytum supančiota,
išpaišiau savo saulę,
mėnulį paleidau į prarają.