Ant ribos

Kas pradingo su manim
Šią naktį nemielą
Veriasi akys į rudenio šviesą.

Ant lapų besparnių rasojantį lietų
Voratinklių gijos šaltai numarina.

Ir maudosi tyliai ant lapų geltonų
Nimfų pasaulis kerais išvagotas
Mano ne tavo pasaulis išduotas.

Tik- tak, Tik- tak
laikrodžio dūžiai.
Nespėjančios dienos per drėkstantį rytą
Bandą
per aklinus skersgatvius
Piemenys gena
Į temstantį rytą.

Kas pradingo. Širdis akmeninė.
Iš nieko į nieką per amžiną dieną
veriasi akys i akliną tiesą.

Per kylančią saulę, per tolstantį laiką
Bėga žydros vaikiškos tavo akys ir vis prašo ir prašo palikti.

Gerai. Aš tau dovanosiu
Parduodu tau visą pasaulį ant raganos paukščio sparnų.

per akliną tiesą... iš kampo į kampą
Žingsniai žmogaus nenurimsta.