vakaras

Susipynę juodvarnių sparnai
per visą dangų sklendžia,
supa šešėliuos saulę.
Bažnyčios pragysta maldomis,
vis aidi atodūsiai varpų skambėjime
(už gyvus... mirę... Viešpačiui).
O mano pavargusi trumpa suknelė
taip nedera prie vakaro rimties.
Slepiuosi klebonijos sode,
tvinkstančiam alsuojančių kvapų.
Primirštas Dievo prieglobstis
ir tamsa atkiūtinusi katė.
Tik spindi žalios akys - - -
ir sparnų plazdėjimas.
Dvylika brolių neleis užmigti.