Eglė ir jūra

Priglauski, jūra, mane vieną,
Daužytą audrose ir vėjuos,
Pati žinai, kaip aš mylėjau,
Pati matei, kaip aš ilgėjaus...

Ir laukiau grįžtančių – negrįžo.
Svajojau – svajos biro trupiniais.
Ir klumpės dilo, bet ne vyžos,
O rėtyje sužėlė apyniai.

Ne drebulėm virpėjau - tyliai laukiau,
Ne dalgiais pjautos mano dienos,
Esu tik eglė svetimoj palaukėj,
Ne savo žemėje sužėlus.

Priglauski, jūra, mane vieną,
Sakais išverktą, gintarais
Paversi ašaras medienos –
Dugne tau ošiu vakarais.

Žuvis sūpuosiu sau ant rankų,
Audras migdysiu šakose,
Ir bus man mielos tavo bangos,
Ir ta tamsa tavam dugne.