Krištolinės kurpaitės kaukšėjimas
Akmeniniu keliu,
Aidi iš tolo pažįstamas:
„Ateinu, ateinu“
Baltą pasakos pilį
Aukso skraistė pridengs,
O gražuolė princesė,
Dar akių neatmerks.
Išvaizdus žemas princas
Serenadą giedos,
Raudonų rožių krūmas
Jai gėles dovanos.
Šito miško žvėreliai
Jų pasveikint atjos,
O prabudus princesei,
Visi uždainuos.
Gražią puotą iškėlę,
Vestuves jie atšoks,
Ir gyvens kol ši žemė sukas,
Be liūdnos pabaigos.


Mersija









