kunigas

lapai barškino
į apatinį gyvenimo laiptą
ir į žaizdos aidą
ir į norėjimą nusigręžti
ir tylėti į žvilgsnį
krintanti ant laiptų kunigo ašara
pakelia dulkę
glamonėdama kelią į širdį
raitosi frazė krikšto padėkle
o lietus nuvilnija per
sakinio minkštąjį balsį
ir užgęsta prie smilkinio
kuriame žaidžianti vaikystė
mažuoju pirštu pasibeldė į ateitį