gudams

paskiri debesėliai susikabinkit rankom,
nors upė vis dar pavirtus į ledą pro langą
iš Gudijos pusės juodi dūmai kyla
gaisras pavojus miškas dega vabalėliai žūva

automobilių žibintai pernelyg į akis naktį krinta
atsitrenkia į stiklą sparnuočiai kaip animaciniam filme
šaltos statulos dėdės besmegeniai tetos snieguolės
nejau nematė niekas kaip pavasarį jų galvos nurieda

vienas toks rafinuotas žmogus lakiniais batais keliu žingsniuoja
paspiria akmenėlį koja ir toliau sau linguoja dainuoja
aplink beveik nieko nemato  visa jam suspausta į kumštį
tai vadinama  „laisve“ - tvirtos rankos politika