Išlašėčiau lietum tau į delnus,
Slysčiau rankom per tavo pirštus,
Taptų atviros visos padangės,
Ir nebūtų mums rojus seklus.
Susigerčiau drėgme tau į odą,
Lūpas vilgyčiau ryto rasa,
Ir sušalus nevirsčiau į gruodą,
Būčiau tau tik šilta visada.
Įtekėčiau aistros vandenynan,
Susiliečiau su tavo upe,
Būčiau gėlas vanduo tartum vynas,
Žaižaruojantis saulės šviesa.
Būtum šlapias/šlapesnis/šlapiausias,
Būčiau aš – tartum šiltas lietus...
Tiktai dviese mes – upė srauniausia,
Tiktai mums šitas rojus gilus.