Pavargusi daina tyliai groja per pavargusius, traškančius garsiakalbius..
All or nothing at all
Half a love, never appealed to me
If your heart, never could yield to me
Then I'd rather (rather) have nothing at all
All or nothing at all
If it's love, there is no in between
Why begin then cry, for something that might have been
No I'd rather (rather) have nothing at all
But please don't bring your lips so close to my cheek
Don't smile or I'll be lost beyond recall
The kiss in your eyes, the touch of your hand makes me weak
And my heart may go dizzy and fall
And if I fell (I fell) under the spell of your call
I would be, caught in the undertow
So you see, I've got to say no, no
All or nothing at all
Senas geras Frankas Sinatra. Viskas arba nieko...
O aš rašau tau. Rašau, nes visko pasakyti negaliu. Rašyti lengviau. Manyje apsigyveno abejonės. Nors išoriškai viskas tarp mūsų yra nuostabu, tačiau tavo akyse matau kažką keisto. Turbūt kažkas visd4lto nėra gerai...
Man pradeda atrodyti, jog tu sakai ne tai, ką ištiesų galvoji. O tada aš pradedu galvoti. Juk žinai, kad turiu lakią fantaziją. Galbūt tu manes nemyli, aš tau net nepatinku ir tik leidi taip man manyti? Gal tau manęs reikia tik laikui prastumti arba tam, kad užsimirštum? Gal tu kartais nori manes, o kartais aš esu tiesiog besimaišantis po kojomis daiktas? Galbūt tu nori kankinti save? Darai taip, kad turėtum mane ir ilgiesi kažko kito... žaidi. O gal tai kitos tavo asmenybės?
Aš nenoriu būti studijų objektas ir nenoriu užuojautos. Aš tik noriu truputėlio šilumos ir supratimo, visai mažo truputėlio meilės.
<...>
Prašau, nemeluok man. Aš sunkiai išgyvenčiau be tavęs. Aš pirmą kartą gyvenime manau, jog galėčiau tave paleisti, o tai reiškia, kad arba mano ambicijos kažkur dingo, arba ...
Aš priimu tave tokią, kokia esi. Nes pamilau tokią, kokia esi. Nenoriu tavęs keisti, pati galų gale pasikeisi į tą pusę, kuri tau bus geriausia. Kartais man atrodo, jog iškeisčiau tavo bučinius ir glamones į tavo atvirumą ir visišką pasitikėjimą. Geriau būtum su kitais, bet tik kartais susitiktum su manimi ir leistum pažvelgti į tavo sielą. Jeigu kasnors atsitinka, tu visada nukreipi žvilgsnį į niekur ir susigūži viduje. Aš to nenoriu. Ar kada nors man pavyks prisikasti iki tavo sielos gelmių? Ar kada nors aš pamatysiu tave be kaukės?
Žinau, kad esu netobulas, niekingas padaras. Gal tau nepatinka kaip aš atrodau, nepatinka koks esu. Tačiau aš esu toks todėl, kad noriu toks būti. Jeigu žmonės negali pažvelgti giliau tegul eina jie po velnių. Tai atranka. Ją praeina tik tie, kurie verti to. Ir visgi as tave myliu. Ne dėl to, kas tu esi, bet dėl to, kas esu aš, kai esu su tavimi. Aš tik noriu pajusti meilę. Nepaprastą. Noriu pajusti meilę iš tavo sielos gelmių. Aš bent manau jog šito jau nusipelniau. O jeigu negali, geriau man pasitraukti... Tu neliksi vieniša. Yra pakankamai daug protingesnių ir visapusiškai geresnių už mane. Tu verta jų visų.
Aš kažkodėl manau, jog gali mane suprasti... tik ar nori?
<...>
Tik ten, kur tamsu jaučiuosi geriausiai. Tamsa mane gaubia, ji mane guodžia ir stiprina. Ji mane smaugia ir pradeda užpildyti. Mėgstu stebeti, o iš tamsos stebėti geriausia. Ar pastebėjai, koks skirtingas būnu dieną ir naktį? Juoda spalva - tamsos ir nusivylimo liūdesio simbolis. Aš abejoju ir daug galvoju. Kartą pasaulis mane išdavė. Esu įsitikinęs, jog tai nebuvo vien klaidingas mano požiūris. Tai
buvo tikra. Gyveni ir žinai, jog tu esi kaltas nes gimei čia. Gyveni ir žinai, kad esi visiškai niekam nereikalingas ir nieko neturi. Nieko nežinai ir niekuo negali pasitikėti ir tikėti. Baimė ir nerimas. Vėliau aš pradėjau jausti pyktį, kuris peraugo į nusivylimą. Nusivylimą viskuo. Juodas, sunkus liūdesys. Tuštuma visur. Aš mastau, aš analizuoju ir noriu suvokti. Kas keisčiausia, kartais man pavyksta ir tuomet aš pastebiu daug dalykų, kurių kiti nepastebi. Man tarsi atsiveria akys. Aš sužinau... tiesą, ar dalį jos. Visgi žinojimas yra didžiausia kančia. Žinojimas, kad viskas vyksta taip, kaip tu numatei, kad stebuklų nebūna ir, kad vienatvė amžina. Tačiau kažkas kažkada man suteikė viltį. O ji miršta paskutinė. Noriu pradėti gyventi iš naujo, kitaip, kabintis į bet ką, ką tik galiu pasiekti. Bandau keistis, pasitikėti, bet viskas lieka taip pat (gal tik taip atrodo?). Tik tada kai pajusiu jog abejoti nebereikia, kai rasiu kažką tvirto, ir jausiu, kad galiu nusimesti visas kaukes iki vienos - tik tada amžiams išduosiu tamsą ir tapsiu spalvotas...
(o žmonės be kaukių šlykštūs)
Išsakiau viską, kas buvo mano galvoje.
Did it all for you to say
You never wanted me that way
Now the dogs have had their meat
I think I'll go plug in the mains
I tumble like a clown
Before your baying hounds
I supplicate myself
Into your hands
When you spare a make-up smile
I'm instantly your biggest fan
How I was to know that
You practised it beforehand?
Prirašiau, padrikos mintys... bet Lapkričio pirmają pasijutau kažkaip labai keistai ir nejaukiai... štai rezultatas...
Kažkada tu pasakei: jeigu tai meilė - mes įveiksime viską.
Aš pritariu tam.
O jeigu ne. Geriau tai išsiaiškinti anksčiau.