Rytojui

Suskaičiuotos avys
Geležiniais kailiais
Kaip vakarykščių indų šveitikliu
Tavo įdubusį veidą paglosto,
O nubudęs, garbanų vaiko
Negali susirinkti nuo pagalvio,
Tai fėjos padykusios nori
Tave linksminti,
O kvailių kvailės-
Galvoji,
Prisidengęs šiandienos horoskopu
Plaukus ilgus
Lyg žoles pavasarių.
Ekranai seniai
Urgzdami mėnulį
Aklesniu verčia-
Vis bado antenomis
Į jo jautresnius šonus.
Seną ligonį Tu spardai
Savo lopytom kojom.
Rankom sumuši
Savo apsiaustą,
Pirmadienio fėjos
Nusisuka sprandą.
Dedi ranką,
Kur trupiniai aštrūs
Ir taip bijai
Delną kutenti.