between us anyway

judesiais nupieštą kūną atpažįsta gatvėje porą
kartų permetęs minią akimis sielą - palytėjęs
rankovės kampą numazgotą šiurkštų dubenį
kas rytą keliantis į dangų ir skalbinių spaustukais
padžiaunantis skaras saulėje tarsi nuotraukas

numirusios rožės kybo žemyn galva kampe
slegiamos nenuplaunamo grožio ir tempiamos
sunkio jėgos žemyn žemyn nebeliečiamos dulkės
nes nebereikalingos tik matomos lango atspindy
gėlės priklausė kartą aštrių judesių savininkui

pramiegantis nuosavų rakandų vakarėlius
tyliai  besijuokiantis į pagalvę netyčia užtikęs
saldainį po lova nepyk mylimiausi filmukai baigės
teks televizorių jungt lauk o kas jam su languotais
marškiniais jis vis tiek neatrodo kaip debilas

kiekkart matytas vaizdas: bobulytė išsikovojusi
vietą atsisėsti ant molo ir nuleisti kojas žemyn
eilinį kartą sandalai nudarda apačion ir jis bėga
jų parnešt tai ne jo senės bet jo sandalai aną
vasarą įsigyti paryžietiškų prekių išparduotuvėj

šalia nepuikių šviestuvų dažnai mėtosi krūvos neskaitomų
knygų ir dar mažiau liečiami žurnalai niekada
neišsiduok kad bijai žvelgdamas pro langą kartais
į tave taip pat gali pažvelgti jis išsidavė šiek tiek
pagulėjo tyliai pasveiko ir dabar vėl yra tarp mūsų