Mažas nuskabytas spyglys
Sukasi susirietęs voratinklio ertmėje.
Begalinėje saulėlydžio šviesoje tirpdamas,
Išspinduliuoja mažą gramą fotonų.
Supykęs ant permatomo debesies,
Ant savo motinos,
Klaidžioja brizo užkulisiuose.
Vėtomas aukštyn ir žemyn
Keliauja sustojusiu laiku
Ir nardo po pasaulio knygos atmintį.
Tirpdamas šilumos spinduliuose
Kurią naują būtybę
Įprasminęs kiekvieną voratinklinio
Siūlo milimetrą...
Formuoja naują
Gyvenimą
Erdvę
laiką
Vandens molekulėje,
Medžio atplaišoje, ir....
... materijoje, neatradusiai,
Dar savo idėjos šeimininko...