Išsibarstei lyg vaikas laikrodžio dalis. Bandai surinkt iš naujo?
Norėtum..
O, kas tau? Juk ir taip žaidi lyg su lėlėm...
Tik nežinai tu, kad Mes išmokom jaust
Ir šis chaotiškas po saule teatras pasibaigs...
Prirėmęs šaltą kaktą alsuoji ir šnabždi gyvatės liežuviu i ausį...
Liepi žvelgt į tas ledines, vien kraujo pritvinusias akis...
Ir nepaleidi..
Lyg motina ir kūdikis jos įsčiose...
Siurbi mane ir pasakai: tu gyveni.