Pasmerkite mane – per daug mylėjusią,
Ieškojusią šviesos ne vieno tamsoje,
Pasmerkite vis bėgusią, ne ėjusią,
Skubėjusią sudegti kito aistroje.
Pasmerkite mane. Nebegailėkite
Nemiegančios ramiai, ištroškusios lietaus.
Išeikite, kaip kartą jau išėjote,
Palikdami mane vėl užriby dangaus.


Zeta Drugelis















