Aš lyg uola

Pilkas, velyvas rudens rytmetys. Dregna ir zvarbu. As viena.  Pro langa ziuriu i gatve. I pastirusius nuogus medzius.
As lyg uola.

Statau sienas. Tvirtas ir niekam neiveikiamas. Man nereikia draugiskumo. Draugyste atnesa skausma. As niekinu jos tariama linksmybe ir meiluma.
As lyg uola.

Ir nekalbekit apie meile. Zinau, yra toks zodis. Girdejau ji anksciau. Jis miega mano atminty - tegu. As netrigdysiu snaudulio jausmu, kurie seniai jau mire. Jei jei niekad nebuciau mylejus - niekad nebuciau ir verkus.
As lyg uola.

Turiu knygas ir poezija, kad mane apgintu. Jomis lyg sarvais prisidengus slepiuosi savo kambary. Esu saugi siam prieglobsty. Manes niekas neliecia. Ir as nieko nelieciu.
Man nieko nereikia.
As lyg uola.

O uola nejaucia skausmo.
Ir uola niekad neverkia.



- - -
Blindfold ikvepta P. Simono