Tuomet, kai aš ieškojau,
TO, kuris po kojų paklotų pasaulį,
Atneštų kas rytą po gabalėlį saulės,
Ir šviežių braškių,
Iš žaliuojančio sodo,
Tu visada buvai šalia.
Visada buvai mano širdyje,
Lyg tirpstantis šokoladas,
Mažo vaiko delniukuose,
Bet aš nusukau nuo tavęs,
Savo mėlynas akis,
Kuriose tu svajojai įveikti
Šimto metrų distanciją,
Visą amžinybę trunkančią
Akimirką. Tą, kurios
Aš nesugebėjau įvertinti.
Dar tada, kai buvai šalia
Ir glostei mano uogomis
Kvepiančias plaukų sruogeles.
Žinau, kad dabar, nebebūsiu tavo smuiku,
O ir tu nebeturėsi smičiaus,
Bet aš iš visos širdies trokštu būti...
Būti tavo šokolado gabalėliu,
Tykų sekmadienio vakarą...
Ir dar pirmadienį...
Ir dar...........