O mes kartais...

O mes nežinome,
Kiek mūsų laimės nuskendo šiukšlynuose,
Mes nežinom, kiek minčių išnyko dervoje.
Ir vistiek tyliai geriame vyną, ir vistiek leidžiam laiką lauke.
Gatvėj grojam pabodusią dainą,
Mes nežinom, ar kas ją supras,
Ir vistiek mes uždirbam-mes laimim,
Ne visi tokią laimę atras.
Mes neturim namų, niekur neinam, gal pasaulį mes rasim ne čia.
Kartais verkiam, kai nemato praeiviai, nes gyvenimas mūsų- bala.