Tavo širdy nėra jausmo,
(Ne) Žinomo kažkam kitam -
Vien tik baltas, purus sniegas'
Sidabro krislais visą sukaustęs..
Ir tu jauties lyg mažas vaikas,
Kojomis basom per žolę bridęs.
Rasom nuplautą pėdą tu jauti,
Ir į širdį smelkias lašas vien po lašo...
O tavo draugas iš vaikystės glūdumos -
Troškulys kažko dar nepatirto, nepaliesto, bet brangaus,
Verčiąs tave kasdien rankas ištiest, akis atplėšt ir eit pirmyn..
Jis vienas malšta. Rimsta jis širdy tavoj...