Šast - ekspromtas

Švyst!
Sužibo už nugaros.
Ar aš čia? Pabaksnoji man į petį.

Garuojant citrinų arbatai, atmetu plaukus –
Smulkmena, kuri sutraukė tavo lūpų kampučius
į mažą šypseną.


Krepšt...
Nukeli žvaigždę sau į delnus.
Neatsimerk – sušnibždi, - gėrėkis siluetu.

Maži pirščiukai praverčia porą smėlio grūdelių –
bendra? Siluetą kuriu pati. Primerkiu akis.

Pakšt!
Apsidairydama kvatojuos.
Ar konservuojam vieną žvilgsnį cukruotais žandukais?

Pakšt! – gurkšteliu šlakelį nuoširdumo, -
Ir panosėj tu ploji pavasarinių katučių...
Išrašysim, muzikiniais tylos garsais
Ir nuleidžiam pirštukus ant sniego galais...