2006-03-16 11:09
pasirekomendavai save. ..fe
2006-03-16 10:43
Rimas nebūna PASENĘS, jis arba būna arba ne. Sakykime tiesiai šviesiai, jei kūrinėlis surimuotas, tai tikri save gerbiantys RA-ŠYKAI jo daugiau kaip 2 nevertins, nes rimas dabar NEMADINGAS.
Tegyvuoja popsas, sąmonės skiedalai ir triedalai.
2006-03-16 10:38
Rimas jau sakyčiau pasenęs, Salomėjos laikams tiktų :) na i vaikams skyriu taip pat..
2006-03-16 09:19
jetau, taigi toks superinis eilėraštukas! nuvertintas. gaila.
2006-03-16 07:41
vaikams niekada 5 negaila, ypač kai rimas yra. ir kuriančių mažai.
2006-03-15 22:43
tikrai, toks pamokantis. gera skaityt tiesiog. uolos efektas or smth.
ačiū, noris pasakyt.
2006-03-15 21:40
nuostabu, vaikiškas eilius turintis gan gilią prasmę:)
2006-03-15 20:59
Labai gražus eiliukas gražiems vaikams :)
2006-03-15 20:58
o džyzes kiek žalios
2006-03-15 19:25
mėgstu žalią spalvą:) geras, man labai patiko, labai gražiai skamba:)
2006-03-15 16:55
Galbūt tų žalumų truputį perdaug. Gražu šiaip.
-3-
2006-03-15 15:05
superinis kaip vaikams :)
oi, gerulis :)
2006-03-15 14:53
labai liuxiskas :))) siulau visus didelius 5
2006-03-15 14:46
O aš duodu už šį eiliuką visus penkis, nes tik poetas kyla į dangų, tikras poetas, nors ir žaliu žiogeliu.
2006-03-15 14:08
žalimos daug. rimas puikiai išlaikytas.
vaikams ir ne tik. kadangi autorius viską paaiškino- nebelabai yra ką toliau knibinėti:)
3-.
2006-03-15 13:57
O dangaus žiogas taip ir nepasiekė...
Galvokite, galvokite, mieli žiogai, net jei dangaus ir nepasieksite, gal nors nebūsite tuomet tokie beviltiškai žali visomis prasmėmis...
Šiek tiek nusivyliau vertintojais... pakaks eilių.
Nors, tiesa šis nebuvo geriausias, bet apvilktas vaikiško eilėraščio rūbu. Gaila, mažai kas suprato.
2006-03-15 13:48
Ačiū
Eilėraščio filosofinė interpretacija. Visą laiką gyvename aplinkoje, kurios spalvą esame įgavę. Galima pavadinti ją žalia, galima pilka, mėlyna. Spalva nieko nekeičia. Tai yra vienoda, mus supanti spalva. Todėl šis žodis ir yra pakartotas 13 kartų. Tačiau žmogus siekia išsiveržti iš tos erdvės, nes ji slegia, jis visus suniveliuoja ir suvalgo. Tai pavaizduota kaip kopimas į smilgą, kaip dangaus siekimas. Kadangi paprastai šiame kelyje esi vienas, todėl žiogui atrodo, kad daugiau joks žiogas nebuvo pasiekęs tokios aukštumos. Bet tiktai išsivadavęs iš tos žalios aplinkos, tiktai pamatęs mėlyną dangų, žiogas pamatė, kad klydo. Tupėdamas smilgos viršūnėje jis regi kitus žiogus, siūbuojančius savo smilgose, bet jų pasiekti negali. Vienatvė - tai kaina, kurią jis sumokėjo už tai, kad įkopė į patį smilgos viršų (kitų žiogų pasiekti jis negali), ir nusivylimas, suvokus, kad toli gražu, jis nėra pirmas, kuris tai padarė. Ir dabar jis nežino ar leistis žemyn ir būti tokiu, kaip visi, ar pasilikti ten, kur matai mėlyną dangų ir būti vienu. Toks mano vaikiškas eiliukas.
Ačiū visiems perskaičiusiems ir vertinusiems arba nevertinusiems.
2006-03-15 13:45
Gražu ir jei įsivaizduosime žmogų vietoje žiogo... tikrai nuvertino
2006-03-15 13:40
ir net kaip eilės turi žavesio.
2006-03-15 13:39
prisijungiau pakomentuoti tamstos eilėraštį. bet čia juk nuostabios eilės vaikams, pačios gražiausios, pačios nuostabiausios, nematau nei ką čia šlifuoti, keisti ar nuimti. toks ryškiai žalias, pavasariškas, ko daugiau reikia? nuvertino rašykai, nuvertino. vertas daugiau nei kuolo. gražu
|
|