nukryžiavimas

Diena ir naktis išdrįs.
Susilies į vieną,
Palaimins auką,
Nukryžiuotojo laukiant.
Per pievą gaisrai sumaišties nuvilnys,
Skausmas krauju tykš kojomis,
Nagais lašės i žemę.
Gersis gyvybės syvai.
Rankos prikaltos,
Bet išskėstos plačiai,
Prisiglausti vadins.
Ne kūnu pajusti,
Bet išlaisvint mintis, ir
Dvasios jėgą pakylėti aukščiau.
„Išsigelbėki“ šauks,
Jei gali, jei tiki pats
Kuo esi ar sakaisi esąs.
INRI virš galvos,
Pažeminti siekdamas, lauks.
Kas atokiai stovės ir,
Nuleidę galvas, maldaus
Teisybę įvykstant.
Nedrąsu.
Sumaištis galvoje skleisis,
Žiedas įtikėti privers.
Garsas trenks į širdis,
Tartum kūjis meilę ir
Laimę kaldamas.
Atsimerk, jei dar nematai
Tiesos kybant virš tavęs,
Nuleidus galvą.
Erškėčių karūna išpuoštą,
Tikėjimo kančios
Susuktą ir perpintą dygliais.
Baltas paukštis
Pagaliau
Persmelks širdį
Baime ir gėda,
Ašarom byrės po kojom.
Ir tik lemtis išgirdusiems ištars:

„Aš jum atleidžiu,
Juk dėl jūsų šitą auką
Nuodėmėms atleist aukoju. „