sun path

bėgantis popietėmis per ryškiai skaidrų stiklą nekenčiantis
jo žliugsėjimo bet rymantis vakarais prie lango prie
medžio prie kūno medinėmis rankomis išklojantis
karstą dienraščių skutais ir tyliai glosto juodą katę

nesenstantis nes nebijo vėjo ir laukia ryto kantriai
nemiegodamas užgerdamas besimerkiančias akis kava
bebąlantį kūną sula išliks gal ne vienas ne nojus juk
bet iš tų vienintelių liekančių ryjančių ne kardus

o kitus žvilgsniu nenurenginėjantis būtų per daug
nepadoru bet tiriantis išlaukiantis pačios netinkamiausios
akimirkos ir paklausiantis pačio banaliausio klausimo
kur statyti batus nenusiauk grindys nešvarios

kažkur per garsiai girdintis slaptus pasitarimus bet nesikišantis
nes per daug drovus nuolat lanko tėvų kapus bet neneša
gėlių per daug praktiškas kad siųstų žinutę geriau
skambtels durų skambutis jį išgąsdina tik išeinantį iš vinios

paskutinis jį matęs rodys batu į mane baksnos į mano
kaistančius žandus neregio akimis įžūliai klaus
kur jį padėjau kai grįžau jo jau nebuvo bet jie
per daug netikintys saulės trajektorija kad suprastų
jog jis šalia