jausmų veidas

Pasviręs virš geidulio tyrų,
Pamatai išdžiūvusius veidus.
Išdraikytos troškulio kasos
Palei žemę likimus tampo.

Surandi vieną kitą gyvą.

Gyvastis atvirai garuoja
Per oro ištroškusias šnerves.
Dar bandai paspirti koja, bet
Ji kirviu į tuštybę smenga.

Jauti nerimo kvapą.

Kaip šuva, kaip maitėda paukštis
Po dykynę ratais klajoji.
Dar keli žingsniai į vakarus
Ir supranti, kad neegzistuoji.

Akys džiovina horizontą.