Išmestas mano valties irklas
Didelio ežero saloj
Apkerpėjęs ir samanijęs
Jis trūnija viešai.
Apkaustai ir pirštų grublėtų antspaudai
Jau seniai paliko paviršių
Į prisiminimus vaikystės:
Žengiamus žingsnius šalia ežero
Ir prilaikančios rankos šalia
nuklystu...
Naktinis pasiplaukiojimas
taškymasis vandeniu šešėliais
mėnesienoj
tyloj...
Jis virsta ir keičia
pavidalą
savo
Po truputį pamiršdamas ir ateitį
ir praeitį...
Ir pirštų glamones
Ir prakaito lašą, bei susirūpinusių akių
žvilgsnį...
Ir tirpsta visa tai
Laike