Pasaka iš tabakinės

Gyvenau prie jūros
Lange tabakinės.
Šeimininkas buvo gudrus
Su drugio kojelėm barzdoj ir ūsuos.
Vakarais palikdavo vieną -
Vietoj signalizacijos,
Vietoj sargo.

Gulėdavau tam lange
Skaitydavau laiškus, gautus iš draugo,
Gyvenusio prie pavasario,
O aš gyvenau prie jūros,
Žiūrėdavau dokumentinius filmus,
Kirkindavau žiogus už lango -
Pripūsdavau jiems tabako į smuikus
Ir jų melodijos virsdavo azijietiškom.

Taip gyvenau gal viduramžiais.

Po to matydavau karaveles,
Papuoštas jazminais ir kvepiančias cinamonu,
Jos parplukdydavo man opijaus,
Ir aš supdavausi lange
Vietoj sargo
Vietoj signalizacijos.

Kiekvieną sekmadienį prisiirdavo
Juodais irklais stiklinė  valtelė,
Išlipdavo jūrų vandenys,
Gelsvom pupelėm man grodavo maršus.
Taip paprastai: iš pradžių atsimuša vienas,
Paskui du kart du ir galiausiai trys kartai
Pokšinčių dundėjimų mano lange:
Aš gyvenau prie jūros.

Vasarą prie tabakinės atsirado 
Dėžutė cukraus. Cukraus!
Tada aš supratau, kad mano vienatvei
Tetrūko baltųjų karolių.

Taip gyvenu dabar:
Sargo vietoje
Signalizacijos vietoje
Persikrausčiusi į cukrinę.