Ėriukas

Suliepsnojo visi Tavo kontaktai,
Maži akmenukai prie durų nuo pajūrio paspirti.
Sesės kulniukas juos padegė,
Bet sielos laiptuose kliūtimis liko.

Ir apsirėdžiusi vilnos suknele,
Basom ant turėklų nepriminei raganos,
Tik vargšą ėriuką,
Pabandžiusį nežagsėti.

Saulė kaitino jo liežuvį,
Pro laiptinės langą išblukusį.
Ir gėlės kaimynės
Jį bandė pašiepti.

Ėriukas, akmenimis vietoj akių,
Ir žiogais tarpupirščiuose.
Tikiuosi, kaimynai pro akutes
Su kakava rankose, netauškėjo:
-Tai bus ketvirta jos parodija.