Nepaisykim pro išdaužtą stiklą besiropšiančios senos moteriškės
Nekreipkim dėmesio į vandenį, varvantį ant atvirų elektros laidų.
Tokią vasarą kaip ši, prisimenu žuvies kotletus, kuriuos kepė močiutė. Iš karto kūnu nubėga nemalonūs šiurpuliukai. Tokie pat, kaip ir prisiminus už kaklo užkritusį sniegą. Nemalonus šaltis, tačiau dabar, tvaiskiai saulei plieskiant, tiesiog neprotinga taip galvoti.
Surinki: „sofizmas! tavęs nėra“. Nesu. Bet egzistenciniai klausimai jau vimdo. Pakalbėkim geriau apie or`. „Tejp, ZHEWREJ grazhu.. „. Ir vėl neišeina keisti temos...
Pavirsk lavonu
Mano akyse,
Nes smaugti tyliai
Pavargau tave.
Smirdanti didžiulė musė nutūpė ant mano nekenčiamų žuvies kotletų. „Močiute, musė apkakojo mano maistą“. Tačiau ji ateidavo, apžiūrėdavo ir piktu balsu liepdavo valgyt, nes kitaip negausiu saldainių.
Ne tam kankino Jėzų žmonės, kad tyčiotųsi jojo mokiniai.
Tolerancijos nebus per daug. O man vis vien, kad ore tvyro lunatikiško sapno ūžesys.
Neapsimetu patriotu. Žudydamas katytę, bandančią apvogti apgirtusią senelę, nepažeidi gyvenimo taisyklių. Bent kūrybos. O aš kliudžiau.
Buenos noches, viena iš neypatingai daug frazių ispanų kalba, kurias moku. Vertėjas, žurnalistas, aktorius, režisierius. Kas tarp jų bendra? Pakalbėkim geriau apie politiką...
Nuvertėm sieną Berlyno,
Nuvertėm Husseino rėžimą Irake,
Nuversim ir popiežių.
Vanduo ir sniegas - reliatyvu, tačiau šaltas vanduo yra tas pats, kas ir ištirpęs ledas. „Bl, nx, karoce“ ir kiti naujadarai šaižiai šmėsteli pro akis.
Močiutė - mamytės mama,
Močiutė namų šiluma.
Gaunu porą saldainių „Vėželis“ vaizduoju patenkintą ir nuėjęs į sodą po obelimi skaitau „Kaimo detektyvą“.
Ir jis nužudė ją.
Visaip kaip tiktai moka.
Kentėjo ji viena,
Kai traukė jis taboką.
Ir nesvarbu, kad šlamštą žmonės meta kartu su vertingais daiktais. Juk ne kaina apibūdina daiktą.
Amen, requiem, ir visom kitom kalbom - ačiū/prašau/viso gero.
-------
---
Ir nutūpė balandis su alyvos šakele ant tavo langų. Ir užkrėtė visą laiptinę paukščių gripu.