Esu dygi kaip krislas,
atskilęs Hefaisto kalvėj
nuo lemtingo smūgio.
Nesušildo Prometėjo ugnis,
nevilioja Vežėjo žvaigždynai.
Supuos ašutiniam būties hamake.
Žvilgsniais varpo vienakiai
kiklopai. Užsimerkiu.
Esu lyg akla, nebyli,
nesulaukianti mėliuos sūriuos
Afroditės delfino.