Šiandien taip ritmiškai lyja mano Brauweileryje,
Nes parko ulbėjimai sūkuriu leidžias ant žemės,
Nes dienos gulasi sfinksais mano Brauweileryje,
O knygynas aštuntą uždaromas.
Ne tik šunys kudloti mano Brauweileryje
Ir jų šeimininkai kudloti bastos kas rytą,
Tampydami miegą po mano Brauweilerį
Ant lietsargio šono tingiai užkritusį.
Nes mažais vežimėliais mano Brauweileryje
Apsiginklavę pavargusios ponios,
Veža gyvenimus mano Brauweileryje
Rūpestingai ir šiltai užklojusios.
Perlų, kristalų sietynai mano Brauweileryje
Nuo Nojaus lubų melodingai dūžta...
Ne mano jie, mano Brauweileryje,
Nes lempelės kur Vilniuje liko - mūsų.