Laiko juosta

Šuo, kurio aš (niekad) neparsinešiau namo,
Galvą pakėlė, sukluso. Brolis
Apsivertė ant kito šono
Šiltam vienturčiam patale.

Iškart, čia pat, labai, dėkoju, kad turiu jį.

Sučiurlena pirmą kartą mažytė burnutė
Mamai, supančiai širdies ritmu.
Pieštuką įbruko ir prašė laikytis. Ir eiti prašė.
Iki dabar einu su pieštuku.

Tetų globos turbinos griebia, įsiurbia
Mažą mane.
Apkaišo plukėmis lauko prekeivės,
Megzti, kepti, skinti skanėstai.

Vaikystė - vagystė. Šilumos, kriauklelių iš jūros.
Begal rafinuota, gudri, senamadiška.
Godumas didesnis už
Mažą mane.

Krūpčioja sukabinti piešiniai ir aš
Kartu su jais,
Kai čiaudi tėtis taip garsiai, maloniai baisiai.
Metalofonas kling klang ir

Džiovinti obuoliai prišaukdavo draugus.
Mintys – metalas, išsilydo, slegia, iš jų kalu sau
Sunkią paauglystę. Žvilgsniu
Išmokstu smeigt, apsukt, išmest į orą.

Toliau kišenių turinys šiek tiek drovus, skaudus:
Muzika, garsi, pikta, apvalanti,
Puiki kompanija gyvų ir
Mirusių rašytojų.

Gimtasis miestas tolsta,
Išsigandęs veržimosi, batelių septynmylių,
Nesuturi delne, trapiai, delikačiai sprūstu.
Dar kartais sugrįžtu į glėbį jam pasiklausyt senų vilčių.

Kai trūksta oro, kvėpuoju žmonėmis -
Beribiais, įdomiais, tikrais, gėlėtais.
Smalsiai laisvalaikiu žiūriu, gėriuosi
Kur tobulieji stiebias ant Maslow piramidės smaigalio. Mojuoja.

Nepamirštu. Skirtukais pažymėta. Nuolankiai, pagarbiai, šventai
Atsiverčiu tas popietes, tuos vakarus, tas vasaras, kvapus,
Tą nuotrauką, kur snaigėm papuoštas benamis,
Savų kasų koliažą, plukių herbarą, sapnų natas.