Kovo vidury...

Neverksiu. ašaros čia nepadės.
užstumsiu akmeniu vandens lašus.
koktu. nurytą žody gerklėje,
bandau skalauti vandeniu tyru.

Neverksiu. ašaroms dabar ne metas.
kai saulė skleidžias ir poruojas antys.
tik skauda, kad šaižai stiklu
ir mūsų pasaką baigi tašku.