nuknabęs mano galvos akcentas
vos vos užlindęs už šešėlinio nulio
suglaudęs sparnus ir beveik apvalus
virtuvėje žiūrintis po stalu yra miklus
pabėgęs besijuokiantis tarakonas,
dedu ranką ant alaus, alus trankosi į stalą,
tarakonas pabėga, įsijungiu televizorių,
realybė per visus langus įeina kartais,
šviesdama visais prožektoriais
ir kampais langų, o aš pro šalį, aš niekas,
istorijom skundžiasi istorikai,
grupė žmonių išnaudoja visas progas,
palaikysiu galvą bent vėžio atogražoje,
kad nereikėtų už nieką atsiprašyti.