Pimpis ir seselės

Prie Pimpio lovos seselė
Graži Pimpis galvoja
O ji atkiša buteliuką Pimpiui -daryk
Pimpis ir taip ir kitaip buteliuko kaklas per siauras
Patalynėj pražysta gėlė
Pimpis įteikia ją gražiai seselei
Seselė labai apsidžiaugia- ačiū tau Pimpiuk
Bet Pimpis – aš ne Pimpiukas  o Pimpis
Tu labai graži aš noriu su tavim draugauti
Draugauti tai kaip- ką reikės daryti - klausia seselė
Nieko baisaus- atsako Pimpis
Baisaus- pakartoja seselė
Nieko baisaus – Pimpis dar kartą patvirtina
Bet seselė išeina – jos pamaina baigės

Ateina kita
Įteikia Pimpiui ne buteliuką bet kolbą
Kolbos kaklas platus
Seselė stora ir labai negraži
Gėlei pražysti nėra jokių šansų
Žinau tavo vardas Pimpis – sako stora negraži seselė
Ne mano vardas Pimpiukas- Pimpis ant akių užsitraukia antklodę
Nenori matyti labai negražios seselės
Po antklode sunkiai kvėpuoja

Po kiek laiko iškiša galvą -žiūri dar kita stovi
Kas tu- klausia Pimpis
Aš seselė o kas tu
Kaip kas- aš Pimpis buteliuką ar kolbą man duosi?
Lėkštę sriubos paskui antro atnešiu - atsako seselė
Ji visai nieko galvoja Pimpis
Paima lėkštę
Išalkęs