Korupcijos nualintas traukia „Astrą“ praeivis,
mindžiodamas guma aplipusį asfaltą.
Persižegnoja triskart,
tarytum kas padėtų išvengti lipniųjų,
pavogusių orumą.
Praeivis atsuka veidą plaukuotą, pakrapšto,
žvilgsnis nubėga pilvu,
panašiu į jaunatį, tačiau jis šviečia nejaunai.
Šauksmas sugrįžta bumerangu,
suvirpindamas kelnių klešnes,
pasiimdamas tai, kas buvo brangu
(gal penkios kapeikos).