Aš noriu tau dantis suleist į švelnų kaklą,
Nesmarkiai, tiek kad drebulys tavim pašokinėtų;
Ir tiek kad tavo krūtys,
Kaip ankstyviausi pumpurai pavasario išsproginėtų;
Ir tiek kad tavo braškių lūpos,
Truputį prasivertų, kažką nežemiško sakyt norėtų.
Aš noriu pirštais liesti tavo geismo angą,
Tik tiek, kad prakaito lašai taves nei nepaklausę,
Surastų savo kelią per šlaunis į sausrą
Ant mano lūpų.
Eh, kad ir tikrovėje taip būtų.