Išpažįstu

Man pabosta juodos dėmės ant kojų,
Vaizdas pro langą – kvaili
Daugiabučių langai ir balkonai,
Kokią srovę garbino jų kūrėjas?
Absurdo.

Man labiau patinka, kai išsiskiria
Dienos, kai ištiesi delną ir nukrenta
Lietūs, smėliai ar atsiveria durys į paštą
Jų girgždėjimas – vėjo supimasis
ant kelkraščio  lyno.
Seniai nebuvau. Seniai negirdėjau.

Juodos dėmės gilėja,
Šiandien skaustu kaip skaudėjus
Įmūryta į plastilininę sieną.
  Ir tiek šiandien verkiasi:
Butelis „ Birutės“
Du, trys... matyt, ir daugiau.
Pirštai akli neapčiuopia stygų.
Kaip man groti humoreską?
Juk beburniai  karaliai nesijuokia .

O viršus toks mėlynas, mėlynas.

Išskaudu trigubai ar keturgubai
Kaip matematikoj, kaip gyvenime,
Kai svetimos natos tvarkingai
Juodais laiptais
do
  minor
do
  žemyn.