Ilgesio žiogas žolėj raitosi
Žalias ir kūdas lyg priekaištas
Pamiršau, pamiršau žuveles pašerti,
nudvėsė. Pamiršau.
Dūzgia jis naktim po vonia palindęs
Kaip armija smuikininkų ginklus galandančių
Nuskandint putose bandžiau –
Kaimynams lubas užliejau.
Plonom kojelėm naktimis į lovos kraštą beldžia
Triskart sekundėj, kai užmiegu –
Paklodę pavagia.
Galėtų iškart skalbyklėn įmest.
Žalias ir įkyrus, nugaros plaukeliuos pešioja
Draskydamas gyslas po oda landžioja
Štai, štai tavo kasdieninė porcija
Tokio pašert nepamirši.