Kovas

kovas vikrus
    ir pavasariui šypt
    ir žiemai linkt

    žiū - saulė
    šešėliuotais kiemais
    pribėgus
    lyžt varveklį
    šis bumpt
    pažyra begalėm
    žėrulių

    o nakčiai parėjus
    nematomas kiemsargis
    visus pavasario takus
    baltai baltai
    tai per pirštą
    tai kone sieksniu
    pamyli

    bet ryte
    ryte vėl
    pusnynų nėriniuos
    snieguolės žiedas
    skambtelna
    jau laukia savo valandos