Koldūnai

,,Nusivalyk nuo stalo trupinius. Šlapią skudurėlį padžiauk ant radiatoriaus. Paruošk pamokas. Noriu rytoj rasti nupieštą piešinį. Man neskambink. Ate‘‘

Raštelį ant šaldytuvo laiko išsižiojusi žuvis- magnetas. Rytis verčia šaldymo kamerą, atskyla keli serbentai, rašteliu juos susemia ir išmeta.

Verda koldūnai, septintokas galvoja - "skausmo koldūnai: jei gyvenčiau su tėvu, valgyčiau virtas bulves, jei su seneliais, keptą vištą, jei su mama koldūnus, jei vienas, koldūnus irgi." Stalas nubertas vakarykščio batono trupiniais, vargšės pelės išsilaužytų dantis, nuo džiūvėsių. Rytis turėjo pelę Dryžę, mama jos nepastebėjo du mėnesius. Vieną rytą berniukas ją rado užtroškusią mikrobangų krosnelėje, apsiglėbusią karštą sumuštinį - atvėso kartu, dėl to buvo kalta mamos trumparegystė. Kitą dieną namai buvo išpurkšti nuodais, žadančiais pabaigą graužikų egzistavimui 98tame bute.

Mokytojai sako, kad berniukas labai gerai piešia tušu. Labai gerai? Rytis to nesupranta, jis dažnai neskiria pusių. Kairę pajunta dėl sunkaus tėvo dovanoto laikrodžio, dešinė visada ištepliota juodomis dėmėmis. Jam atrodo, kad kairė - blogis, dešinė - gėris. Ir laikas blogis, tik dėl jo jis visada valgo persileidusius koldūnus. Jis kairiarankis ir tiki, kad jo piešiniai vienas iš blogių. Mokytojų liaupses laiko tuščiažodžiavimu ir nevykusia metodine priemone, gėriu priversti vaiką paklusti. Vaikas nutaria pažiūrėti televizorių, pradžioje jaučia graužatį, kad nepiešia, betgi mama tą patį raštelį kasryt prisega. Dabar kai senasis šiukšlinėje, kokius nurodymus ras rytoj? Gudrauja, tokiame pačiame lapelyje rašo: ,,Šaldytuve yra vaisinio pyrago. Jei norėsi piešti, gali tai daryti ant grindų. Paskambink, jei ko reikės. Myliu. Mama“

Taip, rytoj jis ras tokį raštelį, mama gi trumparegė. Magnetas krenta ant žemės, apie susisiekimo galimybes, visada primena raudonplaukė Rugilė.

- Ar čia Vika?
- Ne.
- Oi, čia Tu, Ryti?
- Taip.
- Oi.
- Nieko nieko. Iki.
- Rytii? O kas užduota skaitinių?
- Nežinau, kiek kartų Tavęs klausiau, kam reikalinga didžiulė užrašų knygelė, jei vis pamiršti.
- O ką Tu darai?
- Kalbu.
- Tai netrukdau.
- Aha.

Deda telefono ragelį, bando prisiminti visas filmų scenas, kuriose tuokiamasi. Už kairės ar dešinės parankės yra vedama nuotaka. Ne, negali būti, kad už dešinės.

Jis neruošia pamokų, nekaltas tingėjimas, jis nežino ką ruošti. Jis nežino, ką veikti. Užsikelia kojas ant radiatoriaus ir vedžioja tušinuku trupinius ant lino staltiesės. Įdomūs raštai, mama nepastebės, pradeda rašinėti: ,,Koldūnai su melo kojomis“ ir nupaišo trupiniui siūlus. ,,Koldūnai su triusikėliais“ –apipaišo trikampiais.
Negražu taip daryti, jis supranta, gal geriau miegos. Ryte randa raštelį: ,,Koks Tu nedėkingas sūnus, viską darau dėl Tavęs, o Tu taip skaudini mane. Nebemyliu. “