Praradimai

Pabaiga

Dienos pabaiga užtrenkė duris.
Liko voksoti pamėkliški prisiminimai,
kaip miražai merdinčioje, beduino dykvietėje.
Pabaiga,  tapusi naujaisiais namais, jaukina tylą.
Kalvės ugnys lydo praradimų nemigą.
Viskas pamiršta……vis dėlto kažkas išliko!

Kažkas

Tolimas balsas tyruose,
ar šokantis rūkas gervės riksme?
Bevardžio poeto slėpinga gurijos spingsė.
Kovotojas, ar tikintis piligrimas, skelbiantis pradžią?
Praeities išgarsinto artumo - pabaigos pradžią.

Pradžia

Agonijoje sustingęs oranžinis diskas laukia savo laiko,
lai savižudžiai drugiai atliks paskutinę misiją pilnaties naktį.
Staugianti mėnesiena laukiniu ilgesiu šaukiasi savo atvaizdo,
senai pamiršto, tačiau neprarasto pasaulio.