Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 4 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Dar prieš savaitę mano e-pašto dėžutę pasiekė laiškas, kurį laikiau šlamštlaiškiu arba klaida, tačiau visgi surizikavau atidaryti tą failą dėl nebūdingo virusams failo pavadinimo. „Kriste, tu kekše, dėl tavęs aš esu taip toli“ - perskaičiau šį kaltinimą su aiškiais romantiniais motyvais laiško subject line. Pavadinimas ir buvo tas virusas, kurio tariamas nuoširdumas mane užkrėtė smalsumu ir privertė perskaityti šį laišką.
Žemiau rasite tikriausiai netikslų jo atpasakojimą.

„Pasaulis kaip trauma“ - perskaitau vienos knygos viršelio pavadinimą knygyno vitrinoje.
- Aš, blet, keistai jaučiuosi, - pertraukia mano mintis Efka. - Jei mane suims, teigsiu, kad esu moteris.
- Bet tu net nepasidažęs. Nebent nešioji moteriškas apatines kelnaites.
Reikia pastebėti, kad Efka paskutiniu metu keikėsi itin nedaug ir šis k-žodis tik išdavė jo savijautos rimtumą.
- Tu juk žinai, kokias kelnaites aš nešioju. Netgi žinai, kas jose. Bet būtent todėl visa tai ir atrodys tikrai beprotiška ir nepakaltinama. Atrodysiu normalus vyras, o teigsiu, kad esu moteris.

Efka išprotėjo, diagnozuotų koks nors Lietuvos psichiatras, apžiūrinėdamas mano kolegą kaip suomį. Tačiau mes esame Suomijoje ir, manau, lygiai tokią pačią diagnozę jam kaip lietuviui konstatuotų suomių psichiatras.
Į Helsinkį mes atplaukėme legaliai, keltu, į tris vienodas mėlynai raudonas Reabak sportines kuprines prisikišę Marlboro cigarečių blokų. Juokauju, mes ne idiotai. Plaukdami demonstravome naujus Taline pirktus Baltman kostiumus ir nedidelius Louis Vitton lagaminėlius. Gaila, netikrus. Pirkome iš vieno estų juodaodžio požeminėje perėjoje. Efka norėjo atimti, bet juodaodis supratingai nuleido kainą. Ir, aišku, jokių cigarečių. Vežėme amfetaminą. Ne lagaminuose, suprantama. Specialiai pasigamintose dvisluoksnėse Kelvin Clein kelnaitėse. Aišku, irgi netikrose. Efka pigiau nupirko kioskelyje turguje prie namų. Kai sėdėjome kelto restorane norėjosi trinti savo išpūstus užpakalius į odines sėdynes. Niekaip negalėjome suprasti, nuo ko kyla tas malonus garsas. Ar nuo odinių sėdynių ar nuo amfo miltelių. Be to, gal ne tik garsas buvo malonus.
- Trinamės čia kaip gaidžiai, - sako Efka gūždamasis. - Gerai, kad niekas iš savų nemato. Žiūrėk, kokie netaisyklingi eina.

Iš ties, niekada nematėme tiek frykų savo gyvenime, kiek jų matėme kelte. Įsivaizduok, pensininkė iš 70ų įsikibusi į ranką dėdei iš 90ų, šalia teta su ABBA šukuosena ir Madonos triko žirglioja, plekšnodama per subinę įmitusiam vaikėzui su Alaino Delono ūsiukais, dvi beformės amerikietiško stiliaus riebalų masės paauglių veidais su aukso pertekliumi ausyse ieško Britney Spears, nes nori su ja pasidalinti savo apnuogintų pilvų seksualumu. Spėkite, kas tuo metu grojo? Pensininkų karaokė a la Nelė Paltinienė su Laimučiu Purviniu tik suomiškai.
- Ė, eina tavo boba, - rėkia Efka ant vienos hiperlieknos seksualios močiutės, kuriai būtų galima įtarti bulimiją.
- Tu negailestingas ir įtartinai energingas, -  sakau jam. Gal tau plyšo Kelvin Cleinai ir šiek tiek miltelių pateko į ilgąją žarną? - Erzinu Efką. - Negraužia?
- Truputį, - išspjauna Efka, išsprogdinęs akis.
Dabar susierzinu aš. Šitame biznyje truputis gali reikšti viską. Girdi, gaidy? - Sakau jam.

Sorry, dėl žodyno. Jei su Efka būsi švelnus, jis tavęs neklausys. Jis kaip pasiutusi pajodžarga, mėgstanti tik dvigubus įsiskverbimus. Kol nepriverti nugraužti, niekada tavęs negerbs.
Suprantama, tai irgi ne mano žodynas, tačiau, bendraujant su tokio tipo žmonėmis, tik šis diskursas yra efektyvus.
- Išdūriau. Relax. Kas tas diskursas? - Klausia Efka. Kas čia per teliega?
- Diskursas ir yra teliega, - atsakau.
- Jei diskursas yra teliega, tada, kas yra teliega?
- Teliega yra diskurso sinonimas.
- Kokią čia man stumi teliegą? Atsiknisk, - sako Efka.
- Ok, ok. Teliega yra mano draugės vardas, Efka.
- Tada aišku, kodėl ją reikia stumti.
- Beje, tavo akys pasiutusiai laksto. Kai eisime per muitinę pasistenk susikaupti ir žiūrėti į tolį. Sakykime, kad pastatei ant savo komandos didelę pinigų sumą ir stebi jos žaidimo rezultatą tolimame ekrane.
- O jei pralaimėsiu. Kodėl manai, kad tai padės nesinervinti?
- Kurioje šalyje mažiausi pasaulyje žmonės?
- Gal Cirke?
- Ok. Tada įsivaizduok, kad tavo komanda žaidžia Eurolygos finale su pensininkų – gėjų – karo veteranų cirku.
- Tikras, kad laimėsiu?
- Si.
- O ką tu žiūrėsi?
- Aš stebėsiu rytojaus žinias, kontrabandos ir nusikaltimų skyrelį.

- Laimėjau, - prašneko Efka vos praėjome per muitinę.
- Žinau, skaičiau rytdienos laikraštį.
- Koks bus rytojaus oras?
- Pustys ir pustys.
- Balta, balta kur dairais? Ar amfo akcijos biržose sukilę?
- Efka, parašyk į Klaipėda sms‘ą ir sužinosi.

Atsakymas buvo netikėtas.
„YRA TAIP. MUSISKIS PAIMTAS. PARDUOK PATS. NEGRISI, UZLENKSIU TAVO BOBA. PINIGUS DALINSIMES CIA. LINKEJIMAI NUO KRISTES“
- Kurva, ji jau su Sieru.
Efka pradėjo kabinti keiksmažodžių girliandas.
- Gaila Kristės lytinių organų?
Kristina buvo jo draugė.
- Užsičiaupk. Kur kišime visą šitą baltą šūdą iš klyno? Priduosime į Lietuvos ambasadą? Galvok, tu čia pas mus apsimeti protingu. Jei jis padarys Kristę, aš ją užmušiu.
- Atsipalaiduok. Beje, galime patys suvartoti. Nemanau, kad čia kas nors dar vartoja amfetaminą. Suomija – socialinės gerovės ir prabangos šalis. Jiems norisi kokaino.
- Įmontuokime ragą. Sakysime, kad čia lietuviškas kokainas.
- Taip. Sakykime, kad kai mums suėjo aštuoniolika, mums po kraitį padovanojo močiutės, kurioms savo laiku prisiuntė giminės iš Amerikos tarybiniais metais. Lietuviški papročiai, negali pykti. Jei tave pagaus, taip ir sakyk.
- Neturiu močiutės.
- Tuo geriau, jos nepasodins kartu su tavimi.
- Moteris sodina atskirai.
Aplink bėgiojo girti suomiai, tempdami po kelis paketus su estišku alumi ir degtine, supakuota penkių litrų vyno paketuose.
- Pasiūlyk šitiems girtiems suomiams, jie gal nesupras.
- Ne, tu teisus. Reikia parduoti urmu. Čia pilna kamerų, - išsigandęs Efka nustojo kasytis klyną.

Stoties rajone Efka susirado kažkokių rusų su nuo gero naujo gyvenimo dideliais pilvais. Šie liepė luktelti iki savaitgalio, nes tik tada iš Talino atvyks jų pažįstamas personažas. Mes Louis Vitton kopijoms išleidome paskutines babkes, taigi kažkaip reikėjo ištemti dar tris dienas. Efkai pasiūliau laukti savaitgalio, vartojant kelnaičių turinį. Nesinorės nei miegoti, nei valgyti - motyvavau savo idėją. Efka piktai dirstelėjo, bet iš akių buvo akivaizdu, kad jis norėtų paeksperimentuoti. Juk šiame biznyje atsidūrė dėl visiems žinomų pomėgių. Be to, jis turėjo neginčijamai gerą savybę, galbūt netgi ne vienintelę - niekada negalėjai suprasti, ar jis ant ko nors, ar švarus.
Efka nuėjo į WC ir negrįžo gerą valandą. Po to mes sėdome į metro ir kelias valandas tiesiog važinėjomės, kartais vis peršokdami į naujus vagonus ir keisdami kryptis. Stebėdamas vietinius, Efka negalėjo patikėti, kad žmonės gali būti tokie ramūs. Kiekvienas moksleivis pasakytų, kad skandinavai, ypač suomiai, ir šiaip nėra linkę elgtis netaktiškai ir brautis į tavo regėjimo ir judėjimo zonas, todėl Efka pradėjo stresuoti, kad visi jo vengia ir niekas nežiūri į akis. Naktį praleidome vaikščiodami ir kalbėdami. Efka dešimtą kartą pasakojo tą pačią istoriją, kaip jis pirmą kartą skolintoje draugelio mašinoje užlaužė kažkokią pusseserę.
- Aš jai - „maukis“, ji man - „tu pirmas“, tada aš nusimoviau, o ji bandė bėgti ir durimis vos neprivėrė pimpalo. Raičiausi iš skausmo, bet tada ji grįžo, apsikabino ir davė. Gera buvo pusseserė, norėčiau ją sutikti dabar, gal pavyktų įkalbėti dėl analinio. Nenoriu analiniu dulkintis su kekše. Noriu su kokia nors drauge. Žinai, jausmai man yra šventas dalykas. Sto pudovai.

Naktinis Helsinkis žiemą ramesnis už Valakampius. Kelios taisyklingai einančios figūros, pora išgėrusių vaikinų ramiai traukia namų link, draugiškos muštynės be netikėtų triukų su skraidančiais bokalais ar staiga ištrauktais pistoletais, visur dirba naktinės sniego valymo mašinos, laiptinėse įsuktos visos elektros lemputės, takai pabarstyti. Efka sau irgi kartas nuo karto įkišdavo pirštą į baltą maišelį striukės kišenėje ir lyžteldavo. Išaušo. Žmonės ėjo į darbus, jokių kamščių. Visi švelniais ir ne itin rūpestingais veidais, tačiau jų žvilgsniai mūsų nepasiekė. Staiga Efka pradėjo nervintis.
- Kas, jei vartodamas ilgesnį laiką tampi nematomas? Kaip mes parduosime prekę?
Įsivaizduoji, mes tapome nematomais. Mus gali partrenkti mašina.
- Galbūt jau partrenkė, tik mes to nesupratome?
- Manai?
- Taip, tave partrenkė didelis baltas garvežys prikrautas balto sniego. Po to atvažiavo sniegvalė ir susiurbė į sniego laviną. Pats mačiau.
- Tai kodėl aš čia?
- Tavęs čia nėra. Be to, tu nematomas.

- Kas būna, kai ilgai nemiegi? Kiek galima nemiegoti ilgiausiai? - Klausė Efką sekančią naktį.
- Ant amfo ilgai. Gali niekada neužmigti.
- Lyžtelk ir tu.
- Efka, aš neegzistuoju. Ir tu tai žinai. Aš tik tavo gliukas. Haliucinacija. Aš tavo nelegali vizija.
- Klausyk, nemyžk į kelnes. Pavaryk ir tu.
- Tu visai trenktas. Įsivaizduok, aš, tavo gliukas, tavo haliucinacija dar pradėsiu vartoti. Ir kas tada bus? Matysi haliucinacijas, kurios pačios turi haliucinacijų?
- Nežinau, pabandyk. O ką? Nieko neprarasi.
- Ok, vis tiek tavęs nepergyvensiu, be to, nekaip atrodai. Nors ir esi nematomas.

Staiga kompiuteris išmetė dialogo lentelę su klausimu - OK?
Nemirktelėjęs jį paspaudžiau ir kompiuteris pakibo į tranzo būseną. Nepadeda ir jo perkrovimas, tik dabar jis išmeta naują lentelę – „aš – tavo haliucinacija“.
Negaliu pasakyti, kad nuoširdžiai džiaugiausi šiuo virusu, nes kompiuteryje buvo visa mano karjera, failai, portfolio, draugių fotografijų kolekcija ir t. t. Taip praradau darbo vietą, o mūsų valstybė dar ir mokesčių mokėtoją.

Aišku, praradau ir laišką. Ir tik dabar vėl jį susigražinau po mano apsilankymo pas psichoanalitiką, kaip tikslų vykusio hipnozės seanso, kuriame kalbėjau keliais balsais, nuorašą. Tačiau psichoanalitikas tik šypsojosi ir nediagnozavo.
- Diagnozę rasite rytdienos laikraštyje, - pasakė jis ir atsisveikino iki kito karto.
2006-03-06 18:26
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 11 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2006-03-07 16:10
ir kiti
laisvumas. niekur neveda. ir neturi.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-03-07 01:04
Rudalevičius Vitoldas Ričardo
nu neblogai pripliončinta, bet pasigedau galutinių potėpių. atrodo viskas buvo daryta paskubomis, ypač pabaigoje. ir man nereikia jau pasakoti, kad „rašau tik savo malonumui“, ir kad „aš netaisau kartą jau parašyto“... nes aš skaitau irgi tik savo malonumui ir kai jo negaunu dėl nesuvestų smulkmenų tai negaunu jo ir tiek. ']
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-03-06 19:01
Si bilė Sibire
Tereikėjo truputį aptvarkyti - skyrybą ir kitokius velnius.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-03-06 19:00
Si bilė Sibire
Sveikinu su geru prozos kūriniu.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą