[nu]tekėjimai.

girdžiu ėjimą savo
paleistu sniegu su
druska
pilies gatvėse
p-a-v-a-s-a-r-i-s
tepa kelnių apačias.

dangus pražysta saule
ir maišosi ten
visokie leliūja 
su nuvalkiotais trimitų
rėkavimais.

dabar yra užšalęs
nemunas ir daug
išmindžiota tarp dviejų
jo krantų.
kas sakė, jog žmonės
negali vaikščiot vandeniu?


sniegas-dangus-sniegas-žemė-
sniegas sniegas.
moteris trumpu flaneliniu sijonu.
moteris rudom gėlėtom kelnėm

saulė-saulė-debesys-saulė-
mergaitė ant suolelio ir
mėlyni vėjo malūnėliai.
blynų kvapas-blynų kalnai.


aš girdžiu, kaip
man skauda
nugarą,
kiekvienu
- aukštyn ir žemyn -

girdžiu girtuoklio alsavimą
autobusų stotelėje, kai
padėjęs miegančią galvą
ant žemės jaučia -
p-a-v-a-s-a-r-i-s

ir nė velnio
nei jam, nei man
neaišku:
kas išpuošė
belapius medžius
sausšakių burbulais.

varnos sakė irgi ne .

[o aš girdžiu].