Dievo saulės ir vėl
uždulkėjo -
dangūs kiūra
ir bažnyčių stogai,
slėpdamiesi šėšėliais
pakampių,
astmos priepuoliais
įgarsina
popietes:
„Silence is everywhere“*
Ramiai, pakartoja, išnyksta-
prigimtys nespėję pasenti
ir alsuodamos lango stiklais
paišo vitražus
į nualpusį dangų -
O jei atsiras?
------------------------------------------
Keliai nesikerta į rytojų,
jie sueina užmirštais vakarais,
kol pasiekę menamų namų slenkstį užtyla-
Meldžias šnabždesiui iš už durų.