Šlapiose vėjo sūpuoklėse

Šlapiose vėjo sūpuoklėse
Svyruoja arbatos maišelis,
Kvepiantis raskila ir liepžiedžiais,
Pienu ir medumi pateptomis svajomis.
Senoje Charibdės žvakidėje -
Neramios sielų liepsnos,
Ant vieno knato sudega
Du metai nevilties dykumoj.
Nepatvarios virvių rankos
Sunkiai išlaiko griūvančius kalnus
Ir nenusiliejančius ledynų
Iš šiaurinio poliaus ratų.
Per lininę drobulę šviečia saulė,
Lyg per karštą duonos plutą.
Karštas vanduo, sumišęs su prakaitu
Ir būsimos dienos gedulu.