Zaika, gde Ty?

Žiaurumo kupinom akim,
Pabudus dieną, pramiegojus rytą
Atsiverčiau, skaičiau ir perrašiau kas buvo parašyta
Žiaurumo kupinom akim.

Žiaurumo kupinom ausim
Klausiausi įprasto naminio vyksmo,
Ieškojau pasiteisinimo, išgirdau tik kaltinantį klyksmą
Žiaurumo kupinom ausim.

Žiaurumo nosim kupina
Ilga ir pasisukusia į kairę pusę
aš įkvėpiau giliai giliai mergaitę musę
Žiaurumo nosim kupina.

Žiaurumo rankom kupinom
Pasistačiau aš stiklą vandeninio vyno
Ant saulės sugadinto pianino
Žiaurumo rankom kupinom.

Žiaurumo lūpom kupinom
aš bučiavau stiklinės briauną
Ir įsipjoviau, pjaunu, pjauni, pjauna
Žiaurumo lūpom kupinom.

Žiaurumo pirštais kupinais
Paglostyt gomurio man nepavyko (ir nenorėjau)
Tik protą mums kažkas sumaišė vidury pavydo tiko
Žiaurumo pirštais kupinais.

Žiaurumo kupinais tarpupirščiais
Sugėriau kaip žmogus amfibija aš mūsų laiką.
Žiūrėk, dar pamanys, kad “užstačiau” Tau vaiką
Žiaurumo kupinais tarpupirščiais.

Žiaurumo kupinu pilvu
Suvirškinau šešių naktų gėrimo stažą.
Gal dar po vieną? Gal po mažą?
Žiaurumo kupinu pilvu.

Žiaurumo kupinom aš kojom
Ir linkstančiom, tiesa, ėjau, einu ir eisiu dar toli toli...
Kaip gaila, kad vaizdelio šio matyti negali
Žiaurumo kupina savim.