IV EPEIZODAS
PERSĖJAS, MEDŪZA, CHORAS
PERSĖJAS
Tylu ir saulėta aplink.
Jokio vėjelio dvelkimo.
Kodėl tada šiurpsta oda
Ir stoti širdis ima?
Visas krantas nuklotas
Vien tiktai akmenim.
Net baisu pagalvoti-
Negi jie buvo žmonėm?
CHORAS
Bėk, Persėjau, bėk!
Pasitelk jėgą visą-
Per žingsnį už tavęs
Mirties liežuvis kyšo!
Nebežiopsok, atgal,
Jei nori gyvas likti!
Jei nenori mirties
Akis į akį sutikti!
PERSĖJAS
O Dzeuse, aš bijau!
Rankos ėmė drebėti.
Dzeuse, padėki man
Tą baimę nugalėti.
Tegul įvyksta tai,
Kam lemta Dievų įvykti-
Labiau, negu mirties,
Bijau bailiu aš likti!
(Žiūrėdamas į atvaizdą savo skyde, nukerta Medūzai galvą.)
G I M S T A P E G A S A S
CHORAS
Valio valio narsuoliams!
Valio valio drąsuoliams!
Valio valio stipruoliams!
Valio, valio, valio!
Valio valio Persėjui,
Kurs baimę nugalėjo!
Valio mums, kai mes drąsūs!
Valio, valio, valio!
UŽBAIGA
VEDANTYSIS
Ech, narsus buvo tas Persėjas...
Daug dar nuotykių jis turėjo.
Koks Persėjo senelio likimas?
Nelaimingas atsitikimas...
Diską mėtančius per rungtynes
Svečioje šaly jis stebėjo.
Ir netyčia buvo užmuštas
Vieno disko, kur metė Persėjas...
Bet dabar mes turim sustoti.
Nebegalim daugiau giedoti,
Nes po to, kas dabar įvyko,
Noris džiaugtis, o ne darbuotis...
K o n k u r s u i