Broli, jau laikas

Broli,

Tavo mintimis į padangę pakilsiu,
Į byrančias dienas iš tarpupirščių
Laukt margo nelaukto rytojaus.

Ar jauti kaip
Žydi žaizdos tavo - vosilkom
Ant kurių giltinė druską barsto
Ir neklausk, koks šis pasaulis
Juk vis tiek tavęs iš anapus jau laukia.

Mūsų vingiai mus šaukia
Ir mena prie vartų kilti
Tu bučiuoji pamėlusiom lūpom
Sparnus, kurie nebeklauso.

Tik laiko ir traukia prie žemės
Prieš mirtį

Tu žinai laikas kilti,
Bet dar žydi vosilkos
Ir jaunystė dar šaukia
Pažiūrėt pro blakstienas į saulę
Tu gyvenimui maldą kartoji
Ir skubi lyg vaivoriški metai
Nejučiom per vėjo dulkėtą arimą.