kaimynės

Mažos pilaitės
arti arti viena kitos
sprūstančiom plytom duria
šonus sulipusiems metams
taip vydamos juos lauk iš
puošnių miegamųjų
kur tiek aistrų ir palaimų
raitosi sienom
              ieškodamos
          plyšių
kur aimanos
švelniom pagalvėlėm glostytų
svaigiai pravertas lūpas

Mažos pilaitės
žvelgdamos viena į kitą
šypsosi
matydamos puošnias
damas su apgamu virš lūpų
viliojančių tirštu raudoniu
peržengti dorybės slenkstį
damas kurios kėlė pavydą
vos išgirdus žalčio šnypštimą ---
žvelgdamos viena į kitą
šypsosi
matydamos nušiurusias
ponias įdubusiais paakiais
kurių verksmų nepaslėps juodi
ryškiai mistiški šešėliai

Mažos pilaitės
dusliai virsdamos į žemę
dalina savo grožį
gal vaikiškai naiviai
bet velniškai rimtom akim