Rašyk
Eilės (72246)
Fantastika (2173)
Esė (1688)
Proza (10354)
Vaikams (2459)
Slam (49)
English (1091)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 5 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Prieš du mėnesius Lėtį paliko Žmona. Nieko nepasakė, tiesiog susirinko būtiniausius daiktus ir išvažiavo. Lėtys jos neieškojo, niekam neskambino, ir vis dar parnešdavo jai linkėjimus nuo kolegų darbe. Tais linkėjimais dabar jau buvo nukrautas visas naktinis staliukas prie Žmonos lovos, ir jis vis vylėsi, kad vieną dieną ji užsuks jų pasiimti, ir tada jiedu pasikalbės kaip suaugę žmonės. Jisai net buvo sukūręs kalbą, su krūva paverkšlenimų ir atsiprašymų už sugriautą jos gyvenimą, su maldavimu grįžti ir pažadu mylėti iki grabo lentos. Visa tai jis buvo užrašęs ant popieriaus lapo, kasdien skaitė ir tikrino, ar ko nors nepamiršo. Laikė tą popierių tvarkingai sulankstytą vidinėje švarko kišenėje, kad visada būtų po ranka, kai prireiks, nors iš tiesų, tą litaniją jau mokėjo atmintinai.
  Žmona nesirodė. Neskambino ir neperdavinėjo žinių per draugus, neatsiuntė skyrybų advokato. Nieko... lyg būtų skradžiai žemę prasmegusi. Namai be moteriškų rankų ėmė merdėti. Viskas apėjo voratinkliais, neliko nei vieno švaraus kavos puodelio, baigėsi muilas ir šampūnas. Lėtys nevėdino kambarių, kad vėjas neišneštų iš namų Žmonos kvapo. Jos lova taip ir liko nepaklota po jos išėjimo, ir Lėtys įsivaizdavo, jog ji nakvoja namie. Suprato, kad taip ilgai tęstis negalės, bet vis dar kažko delsė...
  Pagaliau neištvėrė ir pasipasakojo Kolegai. Šis išklausė istoriją tylomis ir, nieko nepasakęs, nuėjo į savo kabinetą. Lėtys pasijuto nesuprastas ir pasigailėjo pasirinkęs ne tą žmogų. Ta proga atsidarė savo slaptą stalčių ir išsitraukęs iš jo nugertą butelį degtinės užsivertė beveik ligi dugno. Užsirūkė. Po keleto minučių pajuto malonų nuovargį kūne ir prasmego ant sofutės. Tada sugrįžo Kolega. Atsisėdo šalia Lėčio ir vis dar nieko nesakydamas išgėrė degtinės likutį.
  Tą vakarą jiedu mirtinai nusitašė pas Lėtį namuose, ir pirmą kartą per visą savo vedybinį gyvenimą Kolega negrįžo namo nakvoti. Tačiau, vargu ar jo Žmona tai pastebėjo, nebent būtų pamačiusi nepaliestą jo patalą. Kolega buvo susituokęs jau kone dešimt metų. Pirmi trys buvo tikrai audringi ir visam gyvenimui paliko pėdsaką sutuoktinių atmintyje. Dar ir dabar draugai galvoja apie Kolegą kaip apie narsų ir karingą vyrą, su pagarba žiūrėdami į randus ant jo galvos. Dėl šitos priežasties jis visada skutasi galvą plikai, idant paryškintų savo charakterio kietumą. Likusius metus, praleistus santuokoje, būtų galima apibūdinti maždaug taip: Kolega išeina į darbą, kol žmona dar nepabudusi, grįžta, kai jinai jau miega. Jei ne žmonos nuotrauka ant jo darbo stalo, seniai būtų pamiršęs jos veidą. Nepaisant to, jis vis dar myli savo moterį taip pat karštai, kaip ir pirmąją jų pažinties dieną, ir laiko ją gražiausia moterim visame mieste. Per dešimt metų ji nei kiek nepaseno, puikiai išsaugojo savo baltus dantis, liko tokia pat laukiniškai natūrali, nes nei karto nekirpo ir nedažė plaukų. Gal tik šiek tiek išbluko nuotraukos spalvos...
  Rytą nubudęs, Lėtys Kolegos neberado, bet užtat galvoje buvo idėja.. Pirmą kartą per tuos du mėnesius (ačiū Kolegai) jis turėjo savo galvoje veiksmų planą.
  Taigi, štai keli nenuginčijami faktai: Žmona tikrai nebegrįš; namų ruoša pati nepasidarys; normaliam sveikam vyrui būtinai reikia moters bent jau naktimis; skustis ir plauti kojas būtina, jei vis dar nori atrodyti padoriai. Lėtys nusprendė sujudinti savo gyvenimą nuo pat pamatų. Pradėjo nuo to, kad  tris dienas kuopė namus, pagaliau paklojo Žmonos lovą, išvėdino kambarius ir paleido vėjais visus kolegų linkėjimus nuo naktinio stalelio. Ketvirtą dieną nuėjo į prekybos centrą, nusipirko muilo ir šampūno ir, grįžęs namo, tris valandas pramirko vonioje. Švariai nusiskuto ir nusikarpė nagus. Tada apsivilko nelygintus, bet švarius marškinius, savo smėlio spalvos kostiumą, kurį paskutinį kartą vilkėjo prieš ketverius metus, kai su motina ėjo pas notarą, ir kruopščiai susišukavo plaukus ant šono. Pažiūrėjęs į veidrodį nusprendė, kad atrodo padoriai. Trūko tik kaklaraiščio, bet Lėtys niekada nemokėjo pats jo užsirišti. Tai visada darė jo Žmona, ir kiekvieną kartą jam atrodydavo, kad ji neria kilpą jam ant kaklo. Pagalvojus apie tai, kūnas nuėjo pagaugais, todėl dar vienas dalykas, kurį Lėtys padarė su didele skuba, tai surinko visus kaklaraiščius ir išmetė pro langą laukan. Tada atsisėdo ant sofos pamąstyti, ar tikrai viską padarė, kaip pridera. Jokio priekaišto sau negalėjo pateikti. Liko paskutinis dalykas – kai kur paskambinti...

  Mieste veikė dvi panašaus pobūdžio firmos: vienoje galėjai rasti meilužę, kitoje - žmoną. Žinoma, tai turėjo atitinkamą kainą. Tai nebuvo pažinčių tarnybos: veiklos tikslas nebuvo suvesti dvi pasiklydusias obuolio puses į santuoką. Buvo pasirašomos terminuotos sutartys su klientais ir numatomos konkrečios paslaugos bei jų kainos. Lėtys kreipėsi į antrąją. Pagal taisykles jis turėjo užsirašyti į eilę, tačiau, kai paminėjo Kolegą, sekretorė iškart suprato, kad reikalas skubus ir neatidėliotinas. Taigi, pildyti anketos apie sveikatos būklę ir padėtį visuomenėje Lėčiui neteko. Jis gavo katalogą ir išsirinko paslaugų paketą: intelektualus bendravimas, galimybė išsiverkti ant peties, rūpinimasis jaukia namų aplinka, jokių kivirčų, nuo 5 iki 24 darbo valandų per parą. Skalbimas, lyginimas, maisto gaminimas ir seksas į bazinę kainą neįeina – tai jau papildomos paslaugos, kitaip tariant, susitarimo ir „žmonos“ geranoriškumo reikalas. Bandomasis laikotarpis – trys savaitės.
  Tos pačios dienos vakare Lėtys susitiko su „žmona“. Ji atėjo pas jį į namus, neskambinusi ir nesibeldusi įėjo į butą, tylomis nusirengė paltą ir nuėjo į virtuvę. Lėtys sėdėjo prie stalo ir, atsidaręs langą, rūkė. Jis matė ją įeinančią į laiptinę, ir suskaičiavo per kiek sekundžių ji pareis namo. Ji buvo mikli. Perpus miklesnė už Lėčio Žmoną, ir tas jį iš karto nuteikė optimistiškai. Be to, ji nusiavė batus prie durų ir neprinešė purvo ant kilimų. Šitai Lėtys įvertino kaip Gera Lemiantį Ženklą. Jinai prisėdo šalia. Abu tylėjo ir žiūrėjo vienas į kitą kaip avys, reikėjo leisti akims apsiprasti prie vienas kito veido. Lėčio manymu, viskas vyko sklandžiai, ir jis nesijautė nejaukiai dėl tylos. Vienintelis dalykas, kuris blaškė jo dėmesį, buvo tos papildomos paslaugos. Jis negalėjo liautis apie jas galvojęs, be to, juk reikėjo nuo kažko pradėti pokalbį....
  Ji sutiko teikti visas papildomas paslaugas nemokamai su vienintele sąlyga, kad Lėtys leis atsinešti į namus naminį gyvūną. Iš pirmo karto Lėčiui ši mintis pasirodė lengvai įgyvendinama ir netgi žavi, ir jis iškart sutiko. Vaikų jisai su Žmona neturėjo, todėl visada svajojo įsigyti kokį gyvą padarą. Šit pasitaikė proga įsivaikinti katiną ar žavią trapią kalytę, ir Lėtys nesitvėrė savame kailyje.
2006-03-03 15:02
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 17 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2006-03-05 17:25
ir kiti
haušinka. gerai. jei pasikeistum tą klaustuką į paveikslą, būtų dar lengviau atsimint.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2006-03-05 15:25
Rudalevičius Vitoldas Ričardo
neblogas daiktas. truputi šabloniškas. dėl pabaigos čia jau išsiaiškinta. apskritai siūlyčiau atsisakyti tos doro feljetono klišės, kuri truputi atsiduoda naftalinu. manau autorė (~ius) pajėgi (~us) rašyti ir kitaip.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2006-03-04 13:30
Fuko India
realybė, bet įtraukianti.
sklandus tekstas. gerai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2006-03-04 12:47
Haušinka
Tęsinį planavau ir planuoju... Tik kol kas jis tėra embriono stadijoje... Daug dar darbo prie jo.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2006-03-04 12:16
pasija
Nieko sau- išsisėmei?! Jei neplanavai tęsinio, tada ne taip baigei. Jei planavai- informuok mus, kad tęsinys bus. Ilsėkis ir semkis :))
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2006-03-04 00:23
Haušinka
Tęsinys tikriausiai bus, tik dabar truputį išsisėmiau... o ir laiko trūksta prisėsti. Labai ačiū už pastabas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2006-03-03 23:00
pasija
t ę s i n i o !!!  :)))
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-03-03 21:49
mmmm
emmm, čia man kažkaip užkliuvo žodeliukas "laukiniškai", nors velniai žino, gal ir gali taip būti. Ai ir dar  "Perpus miklesnė" - gal dvigubai miklesnė, bo tas perpus tai kažkaip atrodo nekaip.
O šiaip skaitosi labai maloniai ir tikrai norisi tesinio :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2006-03-03 19:41
_I_
_I_
Tikiuosi bus tęsinys, nes pabaiga tai tokia ne visai pabaiga.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-03-03 19:21
Si bilė Sibire
Tarsi "šeimos" skerspjūvis. Įdomi ta dirbtinos šeimos situacija ir vyriška psichologija, tsakant.
Che.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-03-03 18:03
Haušinka
aciu...
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-03-03 17:50
pieva yra Jeržio
Sklandi kalba, vaizdingas stilius, intriguojanti siužetinė linija, dailiai modeliuojamas pagrindinio veikėjo portretas = malonus skaitymui ir vaizduotei kūrinys, noras kuo greičiau sulaukti tęsinio.
(Iš kambario gilumos atsklinda plojimų garsas)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2006-03-03 15:18
Zubenia
5+:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą