Odė vasariui

Nežinau kokią giesmę beišdainuoti vasario liūdesiui.
Gailiai lyg ašarom plauna jis mano mintis.
Kartais sutrikus mąstau - juk tai vasara
Godžiai skalauja pusnim užliūliuotus sapnus.

Kartais susopa ir skina vasario pavasarius,
Tarsi širdis begalinė ledinė gėlė.
Ir tartum Kajus su Gerda basi ir šalti vis dar blaškosi
Ten kur anapus miražo suspindi mirtis.

Veidrodžio šukėse pinasi mano ir tavo gyvenimas.
Tavo ugnis, beištirpdanti skausmo ledus,
Mano likimas - nesibaigiantis miestas - pavasaris,
Kai po vasario griūties nesibaigiantis lyja lietus.